Vyriškumo dangus – Eugenijus Ostapenko

Nutapiau aš ant lango tave,
Svajone vyriška, tikra.
Kai širdy siautė man žiema,
Atėjai nelauktai lyg pūga.

Kai pavasario žalio gatve
Nuėjo alkanas lietus,
Aš pravirkęs tiesiau rankas –
Man atverki širdies vartus!

Tau prabils vyriškumo dangus
Ir baltos gulbės skris kartu,
Neš į pūgą, lietų žodžius
Žadėtų priesaikų kelių.

Tau prabils vyriškumo dangus
Ir baltos gulbės skris kartu.
Meilės ašaras šluostyk kitų,
Nes aš – lietus,
Tavam danguj aš lietus.

Nei naktis, nei balčiausia diena
Nejaus, kad meilė alkana.
Mūsų troškulį sotins daina,
Meilės gulbių danguj nešama.

Ilgesys tavo veidą priglaus
Svajinga vasaros ranka.
Kai manasis lietus nuplaus
Svajones, paliktas lange.

Tau prabils vyriškumo dangus
Ir baltos gulbės skris kartu,
Neš į pūgą, lietų žodžius
Žadėtų priesaikų kelių.

Tau prabils vyriškumo dangus
Ir baltos gulbės skris kartu.
Meilės ašaras šluostyk kitų,
Nes aš – lietus,
Tavam danguj aš lietus.

…Nei naktis, nei balčiausia diena
Nejaus, kad meilė alkana.
Mūsų troškulį sotins daina,
Meilės gulbių danguj nešama.
…danguj nešama…