Vienišų namų tyla – Mantas Jankavičius

Penkios ryto. Gatvėse tylu
Tik šešėlis mano sienomis vingiuoja
Šitas kelias veda link namų
Tik žinau, kad nieks tikrai manęs nelaukia

Ar galėtum būti tu
Mano artimu draugu?
Man liūdniausia muzika
Tai vienišų namų tyla

Tuščias kambarys, kaip visada
Dulkių kamuolys, sukeltas vėjo
Tik dvi nelemtos kėdės vidury
Ir viena iš jų laisva kažkam prisėsti

Ar galėtum būti tu
Mano artimu draugu?
Man liūdniausia muzika
Tai vienišų namų tyla

Daug anksčiau sėdėdavom kartu
Ir visada sulaukdavome ryto
Tai kam gi pripirkau tiek daug kėdžių
Iš kurių vienos tikrai man nebereikia

Ar galėtum būti tu
Mano artimu draugu?
Man liūdniausia muzika
Tai vienišų namų tyla