Verkia dievas medinis – Arvydas Vilčinskas

Stovi tėvo dvareliai tušti,
Vakar buvo visi išvežti.
Liko žymės gyvų dar bėdų,
Skelia širdį – graudu, apmaudu.

Pried.
Verkia dievas medinis kieme,
Nebėra čia mums vietos, – eime.
Pasilikt čia ilgiau nieks neleis,
Eisim savo keleliais, keliais

Mūsų niekas daugiau čia nekvies
Ir nepils mums auksinio alaus.
Rankoj stiklas daugiau nežibės
Ir tų žodžių jau nieks nekalbės.

Pried.

Liko tuščia, išplėšta namuos,
Nėr sesulės linksmos, nei mamos.
Nieks sutinkant neglaus prie širdies
Ir išleidžiant neverks, neliūdės.

Pried.