Vaikystės stogas – Andrius Mamontovas

Tą vakarą tamsų aš ant stogo lipau
Norėjau išvysti ką senai užmiršau
Norėjau pajusti svaigų orą dangaus
Nuo jo užsimerkt ir savęs paklaust

Ar tikiu, kad viskas bus gerai
Ar mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
Ar dar noriu žinot ką jūs galvojat apie tai
Ar mes vis dar vaikai
Svajojame kaip vaikai

Dar būdamas vaikas aš užlipdavau čia
Ir kojas nukaręs svajojau nakčia
Džiaugiaus, kad esu taip arti prie dangaus
Kad ranką prie čerpių galiu priglaust

Ar tikiu, kad viskas bus gerai
Ar mes gyvensim ilgai, laimingai ir gražiai
Ar dar noriu žinot ką jūs galvojat apie tai
Ar mes vis dar vaikai
Svajojame kaip vaikai

Laikas nelaukia, laiką nuneš ateitis
Vaiko svajonės mano šventa viltis
Noriu tikėt, kad tai laikais
Kurie atūš, kurie ateis
Liksime mes nors truputį vaikais