Tylėk, širdie – Vladas Bagdonas

Ar yra dar ir kitas krantas
Ar viskas čia pat ir baigias, baigias
Kur pušys nuo skardžio krenta
Būties aukštumo apsvaigę, apsvaigę

Taip keista, priėjus ribą
Kurios negalvojai prieiti, prieiti
Taip kraupiai paukštis suriko
Praradęs aukštį ir greitį, ir greitį

Tylėk, širdie, tylėki
Tylėk, širdie, tylėki
Tu privalai, tu privalai išlaikyti
Tau reiks, tau reiks, tau
Ir pro rūką lėkti
Ir pro rūką lėkti tau reikės
Ir krist, ir kilti

Girdėti, kaip garlaivis ūkia
Teškenas pakrantėj luotas, luotas
Ir akmenys brenda į upę
O gal jau į rūką šluostos, šluostos

Ūmai kaip saulė sublyksi
Prie kojų krisdamas lašas, lašas
Žmogus, jeigu jį sutiksi
Toks didelis ir toks mažas, toks mažas

Tylėk, širdie, tylėki
Tylėk, širdie, tylėki
Tu privalai, tu privalai išlaikyti
Tau reiks, tau reiks, tau
Ir pro rūką lėkti
Ir pro rūką lėkti tau reikės
Ir krist, ir kilti