Tu mano žmona – Virgilijus Butkevičius

Kai veidą man glostai ir švelniai suvirpa ranka
Kai lauki sugrįžtant manęs iš tolimo kelio
Kaskart, kai laimingas šalia tavęs prabundu
Tavim gyvenu, vienintele mano

Žinau, tavo meilė kasdieną palydi mane
Tau ačiū už tai, kad namuos ugnis rusena
Švelnumo sparnais tu tvirčiau apglėbk mane
Tu angelas mano, vienintelė mano

Tu mano žmona
Svajota, laukta ir mylėta
Tu mano žmona
Dangaus man skirta

Tu mano žmona
Daugiau juk nereikia man nieko
Tu mano žmona
Duok ranką ir eime

Kiek kartų varge ir džiaugsme aukojai save
Atleist ir paguosti mane visuomet mokėjai
Tai kas, kad plaukuos jau sublizgo pirmoji šalna
Myliu tave, vienintele mano

Tu mano žmona
Svajota, laukta ir mylėta
Tu mano žmona
Dangaus man skirta

Tu mano žmona
Daugiau juk nereikia man nieko
Tu mano žmona
Duok ranką ir eime