Tikėki pasaka – Saulius Mykolaitis

Tikėk ir pasaka ateis
Tuščias kiemais, namų stogais.
Pro langus, kaminą, duris
Staiga priskris…
Stebuklų pilnas kambarys.

Tada spalvotas lis lietus,
Ir nudažys namų stogus,
O danguje aukštai, aukštai, tikrai!
Ne debesys – skraidys drambliai!

Upely žuvys uždainuos,
Ir į šiltus kraštus išjos.
Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai
Geltoni saulės spinduliai.

Varvekliai vasarą kabos
Ir nebijos vaikai tamsos,
Nes visos žvaigždės iš juodos, juodos nakties
Į žemę leisis jiems ir švies.

Tikėk ir pasaka ateis
Tuščiais kiemais, namų stogais,
Pro langus, kaminą, duris, staiga priskris
Stebuklų pilnas kambarys…
Stebuklų pilnas kambarys…
Stebuklų pilnas kambarys…