Tikėjau – Katažina Nemycko

Angelai sutvėrė jautrią moters širdį
Ką viduj ji jaučia, vyrams nepažinti
Kai bandžiau tave laikyti, lyg beprotė aš atrodžiau
Tiek norėjau pasakyti, bet pritrūkau žodžių
Jie kažkur giliai moters širdy

Tikėjau, aš taip tavim tikėjau
Net kai mačiau, kad melavai, aš viską nutylėjau
Mylėjau, laukiau ir tikėjau
Aš gyvenau tik dėl tavęs, bet tau to nereikėjo

Juk žmogaus likimas per pusę padalintas
Liūdinčiom akim mes ieškome sau skirto
Bet tave vien prisiminus peiliai bado mano širdį
Kiek vienatvės ir laukimo privertei patirti
Ten viduj giliai moters širdy

Tikėjau, aš taip tavim tikėjau
Net kai mačiau, kad melavai, aš viską nutylėjau
Mylėjau, laukiau ir tikėjau
Aš gyvenau tik dėl tavęs, bet tau to nereikėjo