Tik negesink šviesos – Ovidijus Vyšniauskas

Tavo lopšinės malda iš praeities
Tylą nudažo ilgesio žaibais
Tau, mano sąžine, siela, mano širdie,
Kelią nuklosiu perlų kilimais

Tavo akių žiburiai net iš toli
Lyg švyturiai klaidžiam kely mirgės
Mama, žinok, neliksi nuošaly
Tavo šviesos man visada reikės

Tik negesink šviesos – paklysime
Tik neužpūsk liepsnos židiny
Tik negesink šviesos – mes grįšime
Kojas tavas nupraust šulinio vandeny

Belsis kaštonai stogais, juoksis žiema
Vėjas alyvų kekėm pasipuoš
Motinos meilė kaip žemė amžina
Ir nuoširdi net be atsako skolos

Tik negesink šviesos – paklysime
Tik neužpūsk liepsnos židiny
Tik negesink šviesos – mes grįšime
Kojas tavas nupraust šulinio vandeny