Tėvui – Asta Pilypaitė

Kai leidžias vakaras tylus
Vartau albumų užmirštus lapus
Metų tiek daug praėjo, tiek veidų
Tieg prarastų draugų…

Tu nuotraukoj toksai ramus
Tėti, laikai mane ant rankų tu,
Rodos taip viskas buvo neseniai,
Tarytum vakar…

Atleiski, tėve, nesimatėm seniai,
Kas naujo? Noriu aš tavęs paklaust iš naujo…
Sveikas, tėti, kaip dabar, sakyk, tu gyveni?
Iš praeities prisiminimai liks mums gražūs,
Stovim nuotraukoj tokie panašūs,
Tu toks jaunas, na, o aš – visai maža.

Grįžtu kai vėlei į namus,
Seniai jau pamirštus, kadais brangius
Kaip noris vėl pabūt tokiai mažai
Ant tavo rankų…

Atleisk ir man juk kažkada,
Nevisada suprasdavau tave
Ir atvirai su tavimi abu dar nekalbėjom…

Atleiski, tėve, nesimatėm seniai,
Kas naujo? Noriu aš tavęs paklaust iš naujo…
Sveikas, tėti, kaip dabar, sakyk, tu gyveni?
Iš praeities prisiminimai liks mums gražūs,
Stovim nuotraukoj tokie panašūs,
Tu toks jaunas, na, o aš – visai maža.

Tu du du… Du du du…

Atleiski, tėve, nesimatėm seniai,
Kas naujo? Noriu aš tavęs paklaust iš naujo…
Sveikas, tėti, kaip dabar, sakyk, tu gyveni?
Iš praeities prisiminimai liks mums gražūs,
Stovim nuotraukoj tokie panašūs,
Tu toks jaunas, na, o aš – visai maža.