Šalna – Vilija Matačiūnaitė

Keistom spalvom nudažytas šitas namas,
Bet baltos jame nematau.
Galbūt ilgesys jame gyvena,
Todėl į duris pabelst bijau.

Kai prisiruošiau artyn prieiti
Ir viena akim pažvelgt vidun,
Aš nespėjau nieko pamatyti,
Užuodžiau orą, kvepiantį medum.

Pagardink medum man iškart karšto pieno
Šaltą žiemą, kai gulėsiu ligos patale
Ir jeigu žiaurioji šalna bels į sieną
Tu baidyki ir vyki ją toliau nuo manęs
(x2)

Sekmadieniais veidas tavo šypseną sulaiko mano atminty
Ir niekas nebemato, kad name neliko vietos, šėlsta paslaptis
Šildomės spalvotais dekiais apsikloję, susirietę pakrosny
Tu buvai man geras, dienomis nešiojai malkas, taigi paklausyk

Pagardink medum man iškart karšto pieno
Šaltą žiemą, kai gulėsiu ligos patale
Ir jeigu žiaurioji šalna bels į sieną
Tu baidyki ir vyki ją toliau nuo manęs
(x4)