Svyla padai – Vilija Matačiūnaitė

Metų dešimtys praėjo užmerktom akim,
Kai gimiau mama kentejo, tėvui buvo dzin.
Kaip užaugau nieks nežino ir nesužinos,
Mano dienos – mano biznis, nesakau tiesos.

Būna noras, tuokias poros, jungia dvi širdis,
Žada viens kitam mylėti, kol išskirs mirtis.
Bet dažnai taip atsitinka – sudega jausmai,
Kažkas vienas prisidirba, lieka pelenai.

(2 kartus.)
Pasuksi į kairę – žiūrėk ir svyla padai,
Kas tampa raguotas, tą žmonės pirštais bado.
Pasuksi į dešinę – žiūrėk ir svyla padai,
Kam svyla padai, tam ragai.

Didelių vaikų žaidimai – painūs reikalai,
Kas teisus ir kas nekaltas, aišku nelabai.
Bet dažnai taip atsitinka – sudega jausmai,
Kažkas vienas prisidirba, lieka pelenai.

(2 kartus.)
Pasuksi į kairę – žiūrėk ir svyla padai,
Kas tampa raguotas, tą žmonės pirštais bado.
Pasuksi į dešinę – žiūrėk ir svyla padai,
Kam svyla padai, tam ragai.

(2 kartus.)
Buvo meilė ir nėra,
Svyla padai ir gana.

(3 kartus.)
Buvo meilė ir nėra…

O ne!