Sparnuotosios sūpynės – Vaida Genytė

Vėl pavasaris ateina,
Parke sniegas ima tirpt,
O sparnuotosios sūpynės
Pačios ima suptis, kilt.

Jau užmiršusi pasaulį,
Apmirė džiaugsmu širdis.
Vėjas, vien dangus ir saulė,
Skrydžio laimė prieš akis.

Lyg pat dangaus žydrynės
Pašoks ir vėl nukris
Sparnuotosios sūpynės
Skraidys, skraidys, skraidys
Sparnuotosios sūpynės
Skraidys, skraidys, skraidys

Juk vaikystė greitai baigsis,
Mums jinai neamžinai.
Tie berniukai ir mergaitės
Kur nuskris dar – nežinai.

Bet dabar mums laikas augti,
Po žalias lankas lakstyt.
Vėjas, vien dangus ir saulė,
Skrydžio laimė prieš akis.

Lyg pat dangaus žydrynės
Pašoks ir vėl nukris
Sparnuotosios sūpynės
Skraidys, skraidys, skraidys
Sparnuotosios sūpynės
Skraidys, skraidys, skraidys