Sniegena – Vairas

Man artima šėma žiema
Ir matinis padangių kupolas
Ir padūmavus toluma
Ir tyluma, ir eglės kuplios

Kaip gera brist puriu sniegu
Kai iš paskos šešėlis neseka
Tik nesakyk, kad čia nyku –
Seniai išsiverčiu be pasakų.

Nereikia man ryškių spalvų
Atogrąžos nebevilioja
Ir saulės žirgeliu palvu
Aš niekur, niekur neišjoju

Gal būsi tu su manim
Gal žiemą meilė pabunda
Gal mūsų širdys sušils
Kaip tu manai?

Gal ir užmigčiau pusnyse
Daugiau nesutrikdytas niekieno
Tik suliepsnoja akyse
Žiemos ugnis – raudona sniegena

Ir ima tirpt širdies ledai
Vėl ketini tiek daug daryti
Ir kam, ir kam tu atskridai
Tokia ryški šį blausų rytmetį?

Nereikia man ryškių spalvų
Atogrąžos nebevilioja
Ir saulės žirgeliu palvu
Aš niekur, niekur neišjoju

Gal būsi tu su manim
Gal žiemą meilė pabunda
Gal mūsų širdys sušils
Kaip tu manai?