Sniegas, iškritęs liepą – Pikaso

Aš šiandien esu ne tas, nebe aš,
Nes neturiu daugiau ko prarast.
Viską praradau aš tyliai,
Kai tu išėjai nebyliai.

Kam skridom raketom, ėjom laiškais,
Rišomės žodžiais ir pažadais?
Jei širdy iškrito sniegas
Saule, nejau nebėra man vietos?

Saule, aš be tavęs juk niekas,
Aš be tavęs tik baltas sniegas,
Sniegas, iškritęs liepą,
Nesuprastas, nereikalingas…

Saule, aš be tavęs juk niekas,
Aš be tavęs tik baltas sniegas,
Sniegas, iškritęs liepą,
Aš be tavęs juk niekas…

Aš eisiu per ugnį ir per šukes,
Aš per audras vėl kelsiu bures,
Velniui pažadėsiu sielą,
Kad tave grąžintų vieną,

Kad leistų pažvelgti tau į akis,
Leistų skaityt vėl tavo mintis,
Leistų liepą kristi sniegui….
Saule, kartu mes, ir ačiū Dievui.

Saule, aš be tavęs juk niekas,
Aš be tavęs tik baltas sniegas,
Sniegas, iškritęs liepą,
Nesuprastas, nereikalingas…

Saule, aš be tavęs juk niekas,
Aš be tavęs tik baltas sniegas,
Sniegas, iškritęs liepą,
Aš be tavęs juk niekas…