Rojaus sodai – Ieva Narkutė

Būna, dar matau: prie lango stovim
Ten bokštai, ten gėlės
Tie langai palėpėj buvo mūsų rojus
Gyvenai su manim, kol tyla užėjo

Būna dar girdžiu, kaip kavą geriam
Ir lovoj džiazas
Ir buriam iš tuščių kavos puodelių
Kavoj – žiūrėk – mūsų nėra
Kavoj – žiūrėk – mūsų nėra

Mums viskas pranašavo galą
O mes tikėjom, kad sugudravom
Kai iškeitėm pasaulį į jausmus
Mums nieko nebebuvo juodo
Mus rojaus sodai augino ir guodė
Ir tik kiti kariavo karą
Bet ne apie mus

Mes keitėm miestus, batuose vien skylės
Mes lekiam, mums vėjas
Po vėsiu dangum mylėtis tyliai
Keliavai su manim, kol tyla užėjo

Būna, dar vaidenas tavo balsas
Naktį kažkur baruos
Aš išgeriu, vejuos ir klausiu
Juk tai tavo žodžiai, tiktai kūnas koks?

Mums viskas pranašavo galą
O mes tikėjom, kad sugudravom
Kai iškeitėm pasaulį į jausmus
Mums nieko nebebuvo juodo
Mus rojaus sodai augino ir guodė
Ir tik kiti kariavo karą
Bet ne apie mus

Jų akyse mes buvom geriausia, kas gali būti
Jų akyse mes buvom pati tikriausia taika
Ir kol grojo mūsų džiazą, visi nusirengę šoko
O užslenkant tamsai mūsų jų ašaros keitė juoką

Mums viskas pranašavo galą
O mes tikėjom, kad sugudravom
Kai iškeitėm pasaulį į jausmus
Mums nieko nebebuvo juodo
Mus rojaus sodai augino ir guodė
Ir tik kiti kariavo karą
Bet ne apie mus