Prie stalo – Ovidijus Vyšniauskas

Laikas eit, jau rytas išaušo,
Ši naktis – menki pinigai
Palinkėk man vėjo šilčiausio
Ir sėkmės nei daug, nei mažai
Tavo tiesa, čia nebuvo juk mano namai
Gal kada nors rasim tai, ko ieškojom ilgai

Priedainis:
Vėl prie stalo susėsime tyliai
Prisipilsim taures sklidinai
Ir išgersim už tuos, kuriuos mylim
Ir už tuos, kur mylėjom kadais

Parašiau tau laišką ilgiausią,
Be raidžių – vien mano sapnai
Bučiavau tave, tavęs nesiklausęs
Ir juokiaus, kai buvo gerai
Gal kada nors rasim tai,
Ko ieškojom ilgai…