Pražydo sodai – Vitalija Katunskytė

Kodėl taip greitai rieda laiko ratai
Kodėl negalim sustabdyt žirgų
Kodėl taip greitai bėga mūsų metai
Pasaulis sukasi ir mes kartu

Šiandien iš ryto gegužė kukavo
Ir skaičiavau aš godžiai tuos metus
O jei suklydau, tai ant vaišių stalo
Draugai skaičiuos žvakutėmis metus

Bėga dienos ir kvatoja
Nespėsi – galvoja
Kasmet žvakučių laužas degs šviesiau
Gimtadienis – tai šventė
Kai jausmai net laiką lenkia
Vis tiek neveltui gyvenau

Pražydo sodai
Nepagailėjo ir dovanoja
Visų spalvų žiedus
Aš paprašysiu
Šiandien klajūno vėjo
Kad man padėtų
Užpūst senus metus

Jau vasarėja
Širdy ištirpo ledas
Ir negalvokim
Kas buvo, kas dar bus
Šiandien dainuokim
Ir laikas toks bejėgis
Kada prie stalo
Matai tikrus draugus

O jei kažkas į šventę neatėjo
Gal mintimis jis su manim kartu
Galbūt pamiršo, gal ir negalėjo
Ar nenorėjo būt tikru draugu

Išblaškė laikas mus po šį pasaulį
Gal amžinybėn pašaukė per greit
Už tai pakelkim šiandien vyno taurę
Negali niekas jau iš ten pareit

Bėga dienos ir kvatoja
Nespėsi – galvoja
Kasmet žvakučių laužas degs šviesiau
Gimtadienis – tai šventė
Kai jausmai net laiką lenkia
Vis tiek neveltui gyvenau

Pražydo sodai
Nepagailėjo ir dovanoja
Visų spalvų žiedus
Aš paprašysiu
Šiandien klajūno vėjo
Kad man padėtų
Užpūst senus metus

Jau vasarėja
Širdy ištirpo ledas
Ir negalvokim
Kas buvo, kas dar bus
Šiandien dainuokim
Ir laikas toks bejėgis
Kada prie stalo
Matai tikrus draugus