Prakalbėk – Ovidijus Vyšniauskas ir Inga Valinskienė

Kam kalbėti tuščius žodžius
Man reikia tavęs?
Kam dainuoti lengvas dainas
Ir visko nekęst?

Mano širdį į dvi dalis
Padalino kažkas.
Jei nėra tavęs, būnu jis,
Tu šalia – būnu aš.

Žodis – visko pradžių pradžia,
Nors brangesnė tyla.
Noriu šaukt, kai tavęs nėra,
Jei tyliu – tu šalia.

Mano kūną į dvi dalis
Padalino kažkas
Nekenčiu, jeigu būnu ji –
Ir džiaugiuos, jeigu aš.

Aš prašau, netylėk,
Prašau, prakalbėk
Ir leisk tave pajaust.
Iš gelmių, iš dangaus
Pašauk ir neklausk
Ir leisk toliau mylėt.

Žodis – visko pradžių pradžia,
Nors brangesnė tyla.
Noriu šaukt, kai tavęs nėra,
Jei tyliu – tu šalia.

Mano kūną į dvi dalis
Padalino kažkas
Nekenčiu, jeigu būnu ji –
Ir džiaugiuos, jeigu aš.

Aš prašau, netylėk,
Prašau, prakalbėk
Ir leisk tave pajaust.
Iš gelmių, iš dangaus
Pašauk ir neklausk
Ir leisk toliau mylėt.