Pokštas – Antis

Aš nežinau kodėl taip myliu
Tavo romantiškas akis,
Apsirengimo keistą stilių
Ir senamadiškas viltis.

Vėl dovanojau tau alyvų –
Gėlių, kurių pats nekenčiu,
Pavėsyje Kaukazo slyvų
Daugiau norėčiau paslapčių…

Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų
Kyla man noras pokštaut,
Numesti savo akmenį toli…
Per Lietuvą, Ameriką – toli…

Taip sueiliuotos mūsų dienos
Kaip celiuliozės fabrike.
Aš be tavęs jaučiuosi vienas,
Gražuole būtame laike.

Pasirinkau laimingą kelią
Ir pasipuošęs sušukau:
Ateik, romantiška panele,
Aš noriu su tavim keliaut!

Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų
Kyla man noras pokštaut,
Numesti savo akmenį toli…
Per Lietuvą, Ameriką – toli…
(x3)