Pasivaikščiojimas – Saulės kliošas

Taip gera eiti – aplinkui tiek šviesių linksmų veidų.
Taip gera jausti – ne vienintelė nuolatos skubu.
Ir dairausi, šypsausi, jiems į veidus žiūriu,
Bandau atspėt, ką galvoja,- man tai įdomu.
Vieni piktu žvilgsniu žvelgia ir skuba aplink ratu,
Kiti – patyliukais vis slepiasi ir bėga,
Gyvena šia diena ir tartum nebemiega.

Jaunyste to nusipelniau
Gyvensiu daug geriau, gyvensiu žaismingiau savo meile
Ir vaikščiosiu viena vis judančia gatve,
Šypsosis man šalia mano laimė.

Man gera taip linksma, kad aš net savęs bijau,
Prie bet kurio žmogaus priėjus, apsikabinti galiu.
Ar tai beprotybė lenda?
Ar gyventi taip malonu?
Kiekvieną dieną naują, kai pilna juoko saujas
Sau virš galvos žarstau, tikiuosi

Savo jaunyste to nusipelniau,
Gyvensiu daug geriau, gyvensiu žaismingiau savo meile
Ir vaikščiosiu viena vis judančia gatve,
Šypsosis man šalia mano laimė.

Suklyst nebe baisu, aš vaikščioju sapnu,
Nuspalvintu taku savo meile.
Ir vaikščiosiu viena vis judančia gatve,
Šypsosis man šalia mano laimė.