Pasenėjau, bet nepasenau – Vytautas Babravičius

Nejau tik man vienam pabosta šnekos
Klausimai, ką sutinki, dažnai pilki, seni
Vos išvydus klos: kaip sekas?
Kas dar naujo? Kaip gyveni?

Atsakau vienodai kam pakliūva:
Viskas po senovei, ačiū, sveikata gera
Iš tikrųjų vakar buvo
Tai, ko šiandien jau nėra

Juk viskas kinta, mainos, teka, blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau, niekados
Nenutols man jos

Bet vėl bėda, kai tenka man girdėti
Klausimų tiesių, po jų kalbėt reik atviriau
Tad laikytis etiketo
Nors ir seno, gal geriau

Matot, atvirai bandžiau galvotiems
Išsakyt skriaudas, bėdas, ne vieną kart guodžiaus
Išsiskyrėm, jiems nė motais
Man taipogi ne tvirčiau

Bet viskas kinta, mainos, teka, blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau, niekados
Nenutols man jos

Kuo toliau, labiau matau, kad šnekos
Klausimai visur vienodi, permainų jokių
Nepavydžiu tiems, kam sekasi
Ką godojau, tuo tikiu

Gal tiktai kitaip regiu tą patį
Suprantu kitaip ir atsakau visiem dažniau
Iš tiesų, kol nesimatėm
Pasenėjau, bet nepasenau

Juk viskas kinta, mainos, teka, blogą dieną keis gera
Kiekviena savaip nutols, pavirs istorija
Aš laimingas, jog man teko daug dienų su gitara
Noriu jas tausot visas
Jų neskaičiavau, bet žinau, niekados
Nenutols man jos