Palanga – Deivis

Vėlyvą rytą aš atsikėliau
Kavos išgėriau ir dar valandą prie teliko sėdėjau
Aš žiūrėjau ir pavydėjau
Ten Holivudo žvaigždės moterų atsiginti negalėjo

Aš tylėjau, po to niurzgėjau,
Kad ne Los Andžele, o Liaušiuose gimti aš turėjau
Sumokėjau ir išriedėjau
Palangoj sutikti savo tikrą meilę privalėjau

O Palangoj – tai bent rožynas
Trumpi sijonai ir blondinių rojus niekad nematytas
Tiesa, vyras aš čia ne vienas
Bet aš įrodysiu, kad kietas aš kaip Kinijos siena

Kišenėj litai ir jų ne vienas
Aš juos uždirbau pernai šienaudamas pievas
Ech, aš Dievas ir aš ne vienas
Pagaliau mane pasitinka Basanavičiaus kiemas

Nusižiūrėjau, įkalbinėjau
Ilgaplaukę mergaitę aš link jūros palydėjau
Ja tikėjau, įsimylėjau
Ją nuvežti į Paryžių aš rytoj pažadėjau

Valgėm, gėrėm, dainavom, šokom
Karaokėj dalyvavom ir mirėm iš juoko
Tik užspaudė mane likimas
Į lauką užsimanė mano išgertas vynas

Dangus juodas, o žvaigždės baltos
Šį naktis mano, aš meilei sutvertas
Pajutau aš stiprų smūgį
Ir veidu vožiausi į žemę per visą savo ūgį

Aš jaučiau, kaip iš kišenės
Man traukia piniginę, dovanotą senelio
Aš gulėjau, krauju tekėjau
Olialia mergaitės daugiau neberegėjau