|
-> Paukščiai vėl danguje
Kviečia aukštyn mane
Debesys raudoni
Kiek tik matyt gali
[Daugiau…]
Jie nemoka pajusti, ką jiem sako širdis.
Jie negali suvokti, kas yra praeitis.
Jie nemoka matyti, ką matai būtent tu.
Jie negali tikėti būtent tavo dievu.
[Daugiau…]
Malūnas malė mėlynas dienas,
Raudonas kalvis savo širdį kalė,
O aš sau dainavau liūdnas dainas
Apie tėvynės ilgesingą dalią.
[Daugiau…]
Aš sėdžiu ant grindų,
Į narvą sau žiūriu
O kur gi, kur gi tu,
Paukšteli išskridai?
[Daugiau…]
Aš vaikščiojau parkely nuliūdus ir tyli,
Masčiau apie bernelį, kuris dabar toil.
Ir šitaip man bemąstant liūdnoka gaidele,
Atskrido paukštelis ir nutūpė šalia.
[Daugiau…]
Šiltas ruduo už lango, dega vėjas
Man primena, kaip aš ir tu rankas sudėję
Prisiekėm viens kitam mylėt
Svajot karštai
[Daugiau…]
Tau manęs juk nereikėjo,
Aš nežinojau iš tiesų –
Gal mane kažkiek mylėjai,
Bet mylėjai nuo pradžių.
[Daugiau…]
Gelsvo rudenio ašaros gelsvos,
Baigias vasara – dingo jausmai.
Tiek mažai buvo duota mums laiko,
Skauda širdį kodėl tiek mažai.
[Daugiau…]
Sako, reik įsimylėti,
Kol kaštonai nepražydo.
Na tai kas – širdis skylėta,
Vėl kviečiu jausmus į vidų:
[Daugiau…]
-> Nereikia laukt pavasaris atplauks nelauktai
Kažką brangaus padovanos ir liks amžinai
Gyvenimo švelnius garsus kartoju
Ir sodo nuostabaus palikt nenoriu
[Daugiau…]
|
|
Naujausi komentarai