Pagaliau tave radau – Česlovas Gabalis ir Inga Jankauskaitė

Kas šiandien daros man,
Kaip tau tai pasakyt?
Tave, kai sutikau,
Lietus nustojo lyt.

Dabar tik juokas ima
Kaip daužėsi širdis,
Kai pirmą kartą pamačiau
Ir supratau – tai jis.

Ir trenkė žaibas
Iš giedro dangaus.
Nesu pajutęs niekada
Nieko panašaus.

Tai, ką jaučiu,
Man pasakyt nebaisu,
Tik buvo neramu,
O ką galvoji tu

Aš žinau, kad gyvenau tik tau, tik dėl tavęs gimiau.
Dabar jau supratau, kad dviese bus geriau.
Ir lai griūva dangus, bus likimas dosnus.
Dabar tikrai žinau, kad aš tave radau.
Radau. Aš tave radau.

Kaip neprasilenkti?
[jau nesvarbu]
Kiek reikėjo laukt?
[tai nesunku]
Visą savo ilgesį aš tau atiduoti galiu.
Tikiu, jei sakai.
[žinau bus gerai]
Skrisim aukštai.
[kaip du aitvarai]
Vėjo angelai.
Aš mylėsiu tave amžinai.

Aš žinau, kad gyvenau tik tau, tik dėl tavęs gimiau.
Dabar jau supratau, kad dviese bus geriau.
Ir lai griūva dangus, bus likimas dosnus.
Dabar tikrai žinau, kad aš tave radau.
Ir lai griūva dangus, bus likimas dosnus.
Dabar tikrai žinau, kad aš tave radau.