Pabėgti norėjau – ŠarkA

Tavęs ieškojau tyloj
Rėkiau, draskiausi minioj
Meldžiausi vienumoj
Bandžiau ieškot lygtyse
Apsvaigus nežinioje
Bet liko tuštuma

Nakties delnai tyliai barbena į stiklą
Netikrą meilę apginti mėgina
Bet kas tai iš tikro, mes žinom
Tai atspindys kažko, kas galėjo būt
Kas negalėjo žūt
Ką laikas ištrins galbūt
O gal leis prisimint

Nuliui lygūs jausmai
Aš pabėgti norėjau
Nespėjau
Laikas gydo žaizdas
Jau daug kartų girdėjau

Viskas galėjo būt
Tik galbūt nors truputį kitaip
Bet atgal jau negrįšim tikrai
Nuliui lygūs jausmai
Aš pabėgti norėjau
Nespėjau

Nebeskaičiuosiu dienų
Nereikia žodžių, tuščių vilčių
Ir nebešauksiu balsu
Man su tavim nejauku

Aš kilau, kritau ir vėl ieškojau
Ten, kur nelauki tu
Kur pametei kaukę tu
Savęs nerandu

Tavęs ieškojau tyloj
Rėkiau, draskiausi minioj
Meldžiausi vienumoj
Bandžiau ieškot lygtyse
Apsvaigus nežinioje
Bet liko tuštuma

Nuliui lygūs jausmai
Aš pabėgti norėjau
Nespėjau
Laikas gydo žaizdas
Jau daug kartų girdėjau

Viskas galėjo būt
Tik galbūt nors truputį kitaip
Bet atgal jau negrįšim tikrai
Nuliui lygūs jausmai
Aš pabėgti norėjau
Nespėjau