Odė meilei – Roma Mačiulytė

Tu buvai pakeleivė, pro šalį skubėjai tolyn,
Pas mane į svečius nebuvai dar nė karto užklydus,
Tau atversiu duris, jei bent kart pasibelsi širdin
Paskubėk, kol neužėmė nieks pagarbios tavo vietos.

Tu ateik, išdidi ir ori karaliene širdies,
Pagarbiai nusilenksi, už meilę karstai pasimelsiu,
Tau po kojom tegul angelai žvaigždžių taką nuties
Jeigu bausi mane, dėl tavęs viską viską iškęsiu.

Meile, nesužeisk, apleistos širdies,
Man sparnus suteik, kad galėčiau skristi,
Į svečius užeik ir atnešk ugnies,
Židinį uždek, kad namai sušiltų.

Busiu tavo tarnaitė, klusni ir šventa be dėmės,
Pasakyk, ką turėčiau daryt, kad tu amžiais žydėtum
Tu išsaugok mane nuo pagundų slaptos nuodėmės,
Jei suklupčiau kely, tu mane lig dangaus pakylėki.