O, prašau nepalik tik manęs tu – Violeta Tarasovienė

Kai ryte pamatau vėl aš saulę
Giedrą dangų visai be lietaus
Aš žinau, kad tavęs vėl sulauksiu
Žinau kad atlėksi tiesiog iš dangaus

Skrisiu aš su tavim tarsi paukštis
Plauksiu lyg su laivu per bangas
Nebaisus tas svaiginantis aukštis
Prašau tik kad tu nepaliktum manęs

O prašau nepalik tik manęs tu
Saulei tu neleisk užgest
Jei ryte aš tavęs nesulauksiu
Kas dangum skraidins mane

O prašau nepalik tik manęs tu
Aš nenoriu dar lietaus
Jei ryte aš tavęs nesulauksiu
Aukščio jau nebus svaigaus

Kai jau vakarą skambų nuspalvins
Saulės ryškiai raudona žara
Man šiek tiek bus gal tuščia ir liūdna
Norėsiu kad tu vis dar būtum šalia

Bet žinau kai pabels man į langą
Ryto saulėto skambūs garsai
Aš pakilsiu į atvirą dangų
Ir skruostus man glostys vėl tavo delnai

O prašau nepalik tik manęs tu
Saulei tu neleisk užgest
Jei ryte aš tavęs nesulauksiu
Kas dangum skraidins mane

O prašau nepalik tik manęs tu
Aš nenoriu dar lietaus
Jei ryte aš tavęs nesulauksiu
Aukščio jau nebus svaigaus

Kai ryte pamatau vėl aš saulę
Giedrą dangų visai be lietaus
Aš žinau, kad tavęs vėl sulauksiu
Žinau, kad atlėksi tiesiog iš dangaus

O prašau nepalik tik manęs tu
Saulei tu neleisk užgest
Jei ryte aš tavęs nesulauksiu
Kas dangum skraidins mane

O prašau nepalik tik manęs tu
Aš nenoriu dar lietaus
Jei ryte aš tavęs nesulauksiu
Aukščio jau nebus svaigaus…

O prašau nepalik tik manęs tu…