Nebelauki manęs – Aistė Smilgevičiūtė ir Skylė

Nebelauki manęs, nebelauki daugiau, mylimoji –
Jau ne man šilas oš ir pavasarį paukščiai dainuos.
Mano dienos naktis, mano naktys dienas prarymojo,
Mano saulė tamsybės nuskendo šešėliuos liūdnuos.

Tu išpinsi kasas, kada vakarą miglos pakyla
Ir seklyčia kvepės žalios mėtos lepia šakele.
Gal gailėsies, brangi, partizaną klajūną pamilus
Ir apverksi galbūt, kad beviltė taip mūsų dalia.

Ak, brangi! Tai praeis, taip kaip šaltosios žiemos praeina.
Sviesi laisvė išaus ir iš naujo gyventi prikels,
Ir dainuosi tada apie mus Tu gražiausiąją dainą
Ir už mus su tavim kartu žemė laisva pasimels.

Nebelauki manęs, nebelauki daugiau. Nesvajoki.
Ten pėdas pašilėj smiltimi greitai vėjas užneš.
Pro granatų kauksmus ir mirties šūvių klaikųjį šokį
Nebegrįšiu daugiau, nebegrįšiu, mieloji, jau aš.