Natos – Delfinai

Aš išeinu iš sugriuvusių sienų į šviesą,
Išeinu iš vingiuotų takelių į tiesą.

Iš banguojančios jūros į krantą.
Tavo meilė į mano širdį kelią surado.

Išeinu palikdamas, ko nesuspėjau.
Šitiek laiko širdis ne į ritma skambėjo.
Buvo šitiek žmonių, kurių man nereikėjo,
Bet dabar esi tu…

Priedainis:
Mes ne iš tų natų, kurios tik retkarčiais dera kartu,
Mes ne iš tų natų, kurios nutyla, ir būna skaudu,
Mes ne iš tų natų, aš niekada neišduosiu tavęs,
Aš būsiu kartu, stovėsiu šalia!

Aš išeinu iš kvartalų į mėliną dangu,
Mano siela nedaloma, kol jos nedalo.
O dabar tuščios gatvės pavirto paradu,
Tavo meilė į mano širdį kelią surado.

Aš jaučiu, kaip paukščiu
Mano siela pakilo.

Aš jauciu, aš girdziu – tai audra prieš tyla.
Buvo šitiek žmonių, kurių man nereikejo,
Bet dabar esi tu, ir aš žinau…

Priedainis:
Mes ne iš tų natų, kurios tik retkarčiais,
Mes ne iš tų natų, kurios nutyla, ir buna skaudu,
Mes ne iš tų natų, aš niekada neišduosiu tavęs,
Aš būsiu kartu, stovėsiu šalia!