Mūsų žiema – Rūta Ščiogolevaitė

Tyli užmigus žemė, medžiai, keliai, namai..
Tik debesys krinta ant mano delnų..
Baltos ir šaltos snaigės, pirštuose tuoj ištirps..
O pievų laukai vėl pražysta baltai..

Ištiesk rankas, palieski jas,
Baltas snaiges, jos užklos gatves..

Metas, kurio taip laukėm,
Mūsų balta žiema..
Tik kartais baugu,
Ar tai sapnas ar ne..

Baltos ir šaltos snaigės, pirštuose tuoj ištirps..
O pievų laukai vėl pražysta baltai..

Ištiesk rankas, palieski jas,
Baltas snaiges, jos užklos gatves.. (3 kartus)