Mūsų pavasaris – Arbata

Oi nepjauk, nepjauk
Kamieno, šakos
Ant kurios tupim abu
Oi nepjauk, nepjauk
Žodžiu, pirštu
Nerodyk žalčiui savu
Nepjauk, nepjauk
Dobilo, vyro
Kas tik neturi ydų
Nepjauk, nepjauk
Tikėjimo, tikrumo
Va taip vienu kartu

Šioje žemėja pavasaris
Upės paliko krantus,
Rauna stogus
Medžiai sprogdina lapus
Šioje žemėja pavasaris
Gamtai pasiduokim abu
Ši pavasari brangioji
Atitrukim kartu
Šioje žemėja pavasaris
Upės paliko krantus,
Rauna stogus
Medžiai sprogdina lapus
Šioje žemėja pavasaris
Gamtai pasiduokim abu
Ši pavasari brangioji
Geriausia gaminti vaikus!

Oi nenerk, neberk
Sakinių, žodžių
Tai virs kalumburu tuščiu
Neberk, neberk
Trupiniu, miros
Mūsų turtai ir taip kaži kur
Oi neberk, neberk
Porceliano, krištolo
Pyktis sugrįsta ratu
Neberk, neberk
Laimė džiaugsmas
Riekutėse Dieve pirmin….