Moterų paslaptis – Arbata

Jinai turi paslapčių kuriu nežino net patįs dievai
Jinai turi paslapčių kuriu nežino net patįs dievai
Vaikšto kaip mėnuo basa, lupomis trupindama žodžius,
Kas mane tokę atras, mašinistui šimtą gramų vandens
Kad mane saugiai parveštų namo o konduktoriai neklaustu, kas čia?

Nes jinai turi paslapčių kuriu nežino patys dievai
Nes jinai turi paslapčių kuriu nežino patys dievai

Jos sinchroniški judesiai išjudino nevieną šventove
Jos sinchroniški judesiai išjudino nevieną šventove
Akimis skverbęs ledais i tai kas uždrausta kabinas nagais
Na kur tas su prakaltais delnais? Žadėta, kad jis viska atleis
Tada sėsčiau į vežimą ramiai o archangelai neklaustų kas tai?

Nes jinai turi paslapčių kuriu nežino patys dievai
Nes jinai turi paslapčių kuriu nežino patys dievai

Ir tai kas daugelių vyrų yra tabu jinai numoję delnų
Ir tai kas daugelių vyrų yra tabu jinai numoję delnų
Jos formulei per daug nežinomųjų, tarytum jinai džiazas natūroj
O kapitonai šaukę lauk burs tokios audros nematė dar jūros
O jinai tik šypsos ir šoka ratų, jaunuoliai šnibždėjo balsų

Jinai turi paslapčių kurių nežino patys dievai
Jinai turi paslapčių kurių nežino patys dievai
Jinai turi paslapčių kurių nežino patys dievai
Jinai turi paslapčių kurių nežino patys dievai