Metų laikai – Ieva Narkutė

O mano meilė išėjo
Ne su kitu, o šiaip
Man liko tiktai rugsėjis
Ant stiklo lietaus lašai

O mano meilė paseno
Išėjo – negrįš, negrįš tikrai
Man liko ruduo ir melas
Ir melas, kad bus gerai

O buvo meilė tokia spalvota
Skraidė raidės rašant eiles jai
Net pavasaris ėjo iš proto
Kad už jį mano meilė gražesnė

Gražesnė už gamtą ir meną
Rausvos, baltos, sparneliai žali
Kaip ilgai, kaip ilgai man vaidenos
Kad viskas, kas juoda, toli

O naktį vien lyja ir lyja
Ir ištisą dieną vien sniegas
Meilė sena nerūdija
Meilės tiesiog nelieka

O buvo meilė tokia spalvota
Skraidė raidės rašant eiles jai
Net pavasaris ėjo iš proto
Kad už jį mano meilė gražesnė