Mes vyrai mūrai – Eugenijus Ostapenko

Aš apšepęs egoistas,
Nesiskutęs šovinistas,
Nebaisus man Al Kaponė,
Šakės jam, sutikus Bronių.

Liūdesys prasmės netenka,
Kai dainuoja Ostapenka.
Man nedreba ranka,
Aš perliukas LNK.

Mes vyrai-mūrai-ąžuolai,
Dega mūsų fakelai,
Gražūs gražūs, be randų,
Mums žemė po padu.

Aš Antanas donžuanas,
Keistenybių okeanas,
Važinėjuosi su Volga
Ir naktim sapnuoju Olgą.

Noriu tarti žodį tvirtą:
Man mylėt šioj žemėj skirta.
Laukiu savo valandos,
Kol likimas bobą duos.

Mes vyrai-mūrai-ąžuolai,
Dega mūsų fakelai,
Gražūs gražūs, be randų,
Mums žemė po padu.