Meilė akla – Eugenijus Ostapenko

Po kalendoriaus lapeliu
Slėpiau tau savo meilę,
Esi tarp mano užrašų
Vien ašarėlės veidas!

Eilutėm priesaikų einu,
Einu aš kaip apakęs,
Raides bučiuodamas šaukiu:
„Na kur, tu mano meile?“

Meilė akla paklydėlė,
Ji karaliaus mano kely.
Radęs ją vienišą, mylinčią,
Glausiu karštai savo širdy.

Meilės malda lyg nuotaka
Mano laiškuos liks amžina,
Ilgesiu vien bučiuojama,
Meile akla, tu man viena, viena…

Išgydo laikas mūs žaizdas
Suklupdęs mus ant kelių
Atleiski man visas klaidas
Parodyk meilės valią

Jei saugai tu laiškuos mane
Ir seną kalendorių,
Ten rasi mano priesaiką,
Nuvedusią į rojų

Meilė akla paklydėlė,
Ji karaliaus mano kely.
Radęs ją vienišą, mylinčią,
Glausiu karštai savo širdy.

Meilės malda lyg nuotaka
Mano laiškuos liks amžina,
Ilgesiu vien bučiuojama,
Meile akla, tu man viena, viena…