Mažytė paslaptis – Irena Starošaitė

Ar žinai, kas nudažo raudonai
Mano skruostus, kai žiūri man į akis?
Leisk, leiski niekam nesakyt
Lai mažytė būna tai paslaptis

Per miegus man šypsaisi
Toks gražus saulės vaikas spindinčiomis akimis
Aš savęs nepažįstu, kaip gėlė staiga pražystu
Ji žydės tik tris naktis

Kai man grosi gitara
Šoksiu vandeny nuoga
Ir švelni jausmų banga
Pėdas pakutens

Perlai krinta iš akių,
Kai taip į tave žiūriu,
Suprantu, tave turiu
Tik iki rudens

Liko man dar viena šilta diena,
O naktis aistros pilna lieka tau
Nepaleisk manęs iš rankų
Perskaityk žvaigždėtą dangų
Dovanok, aš jo nematau

Man tikrai visai neliūdna
Patikėk, žinau, kad būna taip gerai neamžinai
Tau esu labai dėkinga
Pažiūrėk, kokia laiminga
Verkia tik lietum šilta naktis

Kai man grosi gitara
Šoksiu vandeny nuoga
Ir švelni jausmų banga
Pėdas pakutens

Perlai krinta iš akių,
Kai taip į tave žiūriu,
Suprantu, tave turiu
Tik iki rudens