Mažytė – Ovidijus Vyšniauskas

Saldi naktis į miestą nusileido,
O tu kažkur beviltiškai skubi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.

Juk tu žinai, kad net puikiausios gėlės
Numiršta tyliai po pirmų speigų,
Bet su tavim mažajam mūsų kambarėly,
Mažyte mano, šią naktį nuostabu.
Bet su tavim mažajam mūsų kambarėly,
Mažyte mano, šią naktį nuostabu.

Tik neliūdėk, juk paskutinį kartą
Galbūt rytoj nubusi tu viena.
Argi dėl to kankintis šitaip baisiai verta,
Mums ši naktis likimo dovana.
Argi dėl to kankintis šitaip baisiai verta,
Mums ši naktis – likimo dovana.

Saldžioj nakty bučiuoju tavo veidą,
Kuriuo nuslinko ašara žvarbi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.
Užmiršk prašau, kas mus abu lig šiol taip žeidė,
Mažyte mano, tu šiąnakt nuostabi.