Mažas šuniukas – Saulės vaikai

Mažas šuniukas
Draugų neturėjo
Dieną ir naktį
Amsėjo, liūdėjo

Nedžiugino jo
Nei drugelis nutūpęs
Nejaudino netgi
Lietutis užklupęs

Galvą ant letenų
Savo vis dėjo
Sekė žvilgsniu
Bet pats nejudėjo

Manėme daktarą
Greitąją kviesti
Bijojo prieiti
Kalbinti, liesti

Bet nereikėjo
Šito daryti
Nes iš kažkur
Atbėgo kalytė

Suurzgęs pašoko
Kokie jie laimingi
Išgydė draugystės
Vaistai stebuklingi