Marių berniukas – Ovidijus Vyšniauskas

Liepsnojo ugnelė berniuko namuos,
Prie slenksčio gulėjo aprimęs akmuo.
Kas vakarą vaikas žiūrės į marias
Ir niekur ramybės neras.

Svaja ir tolybė kamuos ir vilios,
Kas vakarą grįžti reikės atgalios.
Per naktį prie slenksčio tarytumei šuo
Gulės, žaižaruos mėnesienoj akmuo.

Ir nubėga berniukas
Į nykstantį debesį,
Į mėlyną paukštį,
Į pavasario dieną…

Ir nubėga berniukas
Į nykstantį debesį…

Pabudęs berniukas išlėks iš trobos,
O pamario žolės žydės ir siūbuos.
Šiurkščiom jų viršūnėm berniukas bėgios,
Pradžios neužmirš, nesuras pabaigos.

Ir nubėga berniukas
Į nykstantį debesį,
Į mėlyną paukštį,
Į pavasario dieną…

Ir nubėga berniukas
Į nykstantį debesį…