Mama – Stano

Jau šitiek dienų nei skambučio nei laiško,
Jau šitiek dienų aš per gyvenimą vaikštau.
Aš pamiršau savo pažadus mamai,
Mus vėl išskyrė didžiuliai atstumai,
Aš vaidinau savarankišką, ramų,
Bet be jos meilės ramybės nebūna…

Kas dar gali mylėt mane,
Kada aš nekenčiu pats savęs,
Kada širdy tūno sutema –
Tiktai mano mama.

Kas dar gali mylėt mane,
Kada subyra vėl visos viltys?
Meilę tyrą, norą kilti
Man duoda mano mama.

Jau šitiek dienų aš vaidinu, kad šypsausi.
Šitiek dienų aš gyvenu neišklausęs,
Ką sakė man dar spalvotoj vaikystėj,
Kad tik dalindamas meilę matysiu,
Kaip pas mane ji kas dieną sugrįžta –
Šiuos žodžius pamiršau…

Kas dar gali mylėt mane,
Kada aš nekenčiu pats savęs,
Kada širdy tūno sutema –
Tiktai mano mama.

Kas dar gali mylėt mane,
Kada subyra vėl visos viltys?
Meilę tyrą, norą kilti
Man duoda mano mama.
(x2)