Lietuvaitės – Paulius Stalionis

Pasaulis keistas, didelis ir margas
Pagundų rojuj sukasi galva
Žengiu per jį kaip atlapotas švarkas
Tačiau širdy – Tėvynė Lietuva

Man daug gražuolių šypsenas dalino
Bet supratau, kad metas apsispręst
Nereikia lėkti ten, už vandenyno
O savo žemėj giminę pratęst

Man nereik į Airiją
Man nereik į Rusiją
Jeigu mano meilė
Kitoj kelio pusėje

Man nereikia į Ganą
Man nereik į Latviją
Mylima gyvena
Toj pačioje gatvėje

Man nesvarbu sniegynai Antarktidos
Ir kopos prie Italijos krantų
Egipto piramidės – man kaip plytos
Jei ten aš lietuvaitės nerandu

Merginos juodos, baltos ir geltonas
Pas jas į ugnį skrendam drugeliu
Bet daug svarbiau, kad mylimos ir žmonos
Sakytų mums lietuviškai „myliu“

Man nereik į Airiją
Man nereik į Rusiją
Jeigu mano meilė
Kitoj kelio pusėje

Man nereikia į Ganą
Man nereik į Latviją
Mylima gyvena
Toj pačioje gatvėje

Kam važiuot į Suomiją
Kam kitų kaimynų
Meilė juk atominė
Lietuvos merginų

Kam važiuot į Austriją
Kam svajonių sostinės
Jeigu čia geriausios
Mylimos ir uošvienės

Man nereik į Airiją
Man nereik į Rusiją
Jeigu mano meilė
Kitoj kelio pusėje

Man nereikia į Ganą
Man nereik į Latviją
Mylima gyvena
Toj pačioje gatvėje