Laisvas paukštis – Bavarija

Kai buvau as dar maziukas,
Dar visai tik pradinukas.
Tevas musdavo mane su liniuote medine.
Pedagogai neraliuoti mane megdavo vanoti.
Mano tevas alu gere, ir man kaili pere del kapeiku pamestu.
Motinele mane bare,
Is namu kas diena vare, nes neploviau pazastu.
Keturiolika suejo, greitai usai augt pradejo
Ir suzele man barzda.
Mano tevas jau paseno, po namus kliseno pasiremdamas lazda.
Sutikau as merguzele, trumpu, trumpu sijoneliu
Ir is karto pamilau.
Melynake lelijele man pagimde kudikeli,
teveliu tapau tada, teveliu tapau tada.

Priedainis:
Ei, laisvas paukstis as, ten kur noriu ten lekiu
Ei, laisvas paukstis as, nieks netemdo man akiu.
Ei, laisvas paukstis as, nuo nieko as nepriklausau.
Ei, laisvas paukstis as, karalius pats as sau.

Metai bego,laikas ejo, mano vaikas paugejo
sukako jam penkeri.
O jis buvo padykes, darydavo bombikes, sprogdindavo kambary.
Niekada neplove koju, ir ne karto nemazgojo savo koju murzinu.
Kiekviena ryta atsikeles, nesiprauses, susiveles
grojo jis pianinu.

Priedainis