Laiminga – Liepa Mondeikaitė

Aš dar girdžiu garsus
To nelaukto vėjo
Aš dar jaučiu lašus
Lietaus kuriuo tikėjom

Dar užuodžiu tą momentą
Kai pamilti buvo lemta
Kai atrodė visos žvaigždės krenta mums

Laiminga buvau tada
Kai mane ant rankų nešiojai
Laiminga buvau tada
Debesim skrajojau
Laiminga kaip niekada

Ieškosiu tų takų
Kurie neleis paklysti
Ilgėsiuos tų akių
Kurios išmokė skristi

Sugrąžinsiu šiltą vėją
Degančių jausmų alėją
Kur kaip du vaikai mylėjom mes

Laiminga buvau tada
Kai mane ant rankų nešiojai
Laiminga buvau tada
Debesim skrajojau
Laiminga kaip niekada