Laikas išeiti – Rūta Ščiogolevaitė

Kiekviena diena,
Valanda, minutė ir akimirka
Kaitria liepsna degina tave
Mano krūtinėje.

Užrakintos durys, aš viena,
Baltas paukštis spurda po žeme…
Skaudu, bet kenčiu, nešu,
Liepsnojančiu žvilgsiu žvelgiu į tave…

Neverksiu – pavargau,
Eisiu kuo toliau,
Žinau, man bus geriau,
Viską supratau.
Nereikia, neprašyk,
Neskambink, nerašyk,
Vėlu ką nors pakeist,
Reikia jau išeit.

Jokių sapnų,
Nebebus spalvų, tiktai juoda-balta.
Užgauta styga, širdyje tyla,
Nereikia man tavęs.

Nesimato smėlyje pėdų,
Nepalieka debesys randų…
Nuplaunu akmenį ranka,
Tavo vardo manyje nėra ir nebus…

Neverksiu – pavargau,
Eisiu kuo toliau,
Žinau, man bus geriau,
Viską supratau.
Nereikia, neprašyk,
Neskambink, nerašyk,
Vėlu ką nors pakeist,
Reikia jau išeit.
(x3)