Labdaros auka – Konstantinas Škelevas

Nei namų, nei draugų, tik pragertas snukis
Ir šeimos neturiu, kur tas mano ūkis
Kiek aš metų vogiau, metų kiek kentėjau
Reikia pinigus taupyt, na o aš sėdėjau

Iš kalėjimo grįžau, nėr kur prisiglausti
Nei žmonos, nei mamos, nėr kam pasiguost
Tiktai šnapso butelis, tiktai pikai, čirvai
Ne gyvenimas dabar, o tik vieni nervai

Kas dabar ateityje, tiktai ubagauti
Prie bažnyčios, prie stoties centų galima gauti
Tokia super labdara, kad tik papietauti
O paskui su chroniškais odekoloną maukti

Nei namų, nei draugų, tik pragertas snukis
Ir šeimos neturiu, kur tas mano ūkis
Kiek aš metų vogiau, metų kiek kentėjau
Reikia pinigus taupyt, na o aš sėdėjau