Kur tu esi – Žilvinas Žvagulis

Baigės džiaugsmas ir vargai, baigės meilės pažadai,
Viskas baigėsi kai man tarei sudie.
Kaip rytmečio vėjas gaivus, išnykai taip staiga,
Lyg nutilusi daina.

O ruduo vėl neramus, drasko raustančius lapus,
Paišo juos lietum pavirtusiais lašais,
Kaip vasaros sapnas ramus, nutilai taip staiga,
Lyg nutrūkusi styga.

Ou…. Kur tu esi o meile, kur tu esi,
Tavęs laukiau ilgai.
Žinok laukiau ilgai,
Ir todėl šiuos žodžius man ištark vėl nelauktai.

Kur tu esi o meile, kur tu esi,
Ruduo baigsis taip greit.
Tikėk viskas praeis,
Nesustokim kely, jeigu laimė dar toli.

Laiko buvo taip mažai, viskas baigės nelauktai,
Tavo žvilgsnis kaip anksčiau vėl nebylus.
Tuštėja jau rūmų kiemai, kuriuose mes abu,
Gaudėm laimę kaip vaikai

Iškeliausiu aš toli, užburtų pilių šalin,
Ten manęs tu nesurasi niekada.
Ir lauksiu kol laimė tikra, pasibels į duris,
Ir man tyliai pasakys.

Ou…. Kur tu esi o meile, kur tu esi,
Tavęs laukiau ilgai.
Žinok laukiau ilgai,
Ir todėl šiuos žodžius man ištark vėl nelauktai.

Kur tu esi o meile, kur tu esi,
Ruduo baigsis taip greit.
Tikėk viskas praeis,
Nesustokim kely, jeigu laimė dar toli.

Ou…. Kur tu esi o meile, kur tu esi,
Tavęs laukiau ilgai.
Žinok laukiau ilgai,
Ir todėl šiuos žodžius man ištark vėl nelauktai.