Kazino – Žilvinas Žvagulis

Liūdesys-lyg šuo benamis, atsėlino širdin ir gena iš namų
Vėl vakaras, kai negaliu būt vienas, ai dzin – belieka kazino

Vėl ant juodo statau, paskutinė viltis, kai vienas skaičius apverst pasaulį gali
Atsimerkęs matau, vėl raudonas iškris laimei ir šį kartą eis pro šalį

Kazino, kazino, kazino, čia bandome surasti tai, ko nepametę
Kazino, kazino, kazino, gyvenimas ratu, tai ta pati ruletė
Kazino, kazino, kazino, ne tavo ši naktis, na ir velniai nematė
Kazino, kazino, kazino, ech ir vėl laimėjo tie, kurie nestatė

Žetonų lietus, per krupjė lyg lapus, nuo stalo paskutinę mano viltį šluoja
Noris graužtis nagus, vėl ne mano spalva, matyt šiandieną atsikėliau ne ta koja
Vėl ant meilės statau, išdavystė iškris ir norisi velniop pasiųsti šį pasaulį
Per vėlai supratau, nelemta ši naktis, statau ant meilės iškrenta apgaulė

Kazino, kazino, kazino, čia bandome surasti tai, ko nepametę
Kazino, kazino, kazino, gyvenimas ratu, tai ta pati ruletė
Kazino, kazino, kazino, ne tavo ši naktis, na ir velniai nematė
Kazino, kazino, kazino, ech ir vėl laimėjo tie, kurie nestatė