Kartais – Neda Malūnavičiūtė

Kartais aš vis išgirstu
Tą švelnų šnabždesy kartojant
Aš tave myliu
Ir nežinau ar vis tebesapnuoju
Ar vis taip pat krentu
Žemyn iš debesų

Kartais aš vis sugrįžtu
Taip ir neradus kito rojaus
Kur šilta ir saugu
Ir nežinau ar vis tebesapnuoju
Ar vis taip pat girdžiu – užeik
Apginsiu nuo audrų

Kartais man atrodo tavo
Veidas taip arti
Ir aš bijau prabusti iš sapnų
Ir vėl nepamatyt
Tų šiluma alsuojančių akių
Ir tavo lūpų dovanojančių
Tą skonį nepražydusių žiedų
Ir aš žinau, kad aš krentu
Taip sunkiai, kaip rudens lietus
Ir man atrodo aš girdžiu
Žodžius, kurie ne tavo – aš tave myliu