Kareiviška – Žilvinas Žvagulis

Ei, balnokite, broliai, žirgus, jau
Duok, sesule, kardą man greičiau.
Imk ir neliūdėk, liūdna be tavęs,
Ir sudie ištark.

Nerymok prie vartų, mergužėle miela,
Išeinu, nes žygiu trokšta siela.
Tėti, neliūdėk, mama, nebeverk,
Tik sudie ištark.

Aš supratau, kad man nepakeliui
Su kaimiška bendruomene,
Todėl tik baigęs vidurinę aš
išeisiu į kariuomenę.

Širdy esu karys, juk Dievas viską mato.
Kad mano rankos šakių nelaikys,
Man reikia automato.

Tėvyne mylima,miegok ramiai-
Sargyboj stovime šaunūs kariai.
Ten,kur mūsų narsą priešas mato,
O jeigu kas užpuls, apgintų NATO.
Mus begalinę narsą priešas mato,
O jeigu kas užpuls, apgintų NATO.

Sakyki, broli,jeigu išmanai, ar gali dar
geriau kas būti, kai sodžiaus tvarto kvapą
išmainai į nuostabiausią karo buitį?

Kaimo nebėr šabaš, jaučiu likimo ranką,
Kad traktoraus nebevairuosiu aš,
Tėvynė duos man tanką.

Mieloji mama,
man sekasi puikiai,
Tačiau skambinu tau,
o skruostais bėga ašaros.
Negaliu patikėt, kad baigiasi palaima,
praėjo tarnybos laikas
Ir teks vėl grįžti į kaimą,
esu karys širdy.
Ir jeigu nesupyksi,mamyte,
ir jeigu tu mane girdi,
aš čia dar pasiliksiu!